Taip atsitiko, kad gimiau moterimi.Užaugau, subrendau, tapau mama. Daugybę metų man atrodė, kad būti moterimi - savaime suprantama ir jokių pastangų nereikalaujanti duotybė.
Kol vieną dieną ėmiau pastebėti, jog ne visos moterys, turinčios moteriškos lyties požymius, iš tiesų yra moteriškos.
Kad daugybė vadinamosios silpnosios lyties atstovių iš tiesų ne tik dvasiškai, bet dažnai ir fiziškai stipresnės už daugelį vyrų.
Kad karjeros aukštumas pasiekusios, aktyvios, visuomenėje vertinamos damos šeimose neretai yra nelaimingos.
Arba iš viso šeimų neturi...
Kad katastrofiškai nyksta vyriškų vyrų gentis ir moterys dėl to kaltina tik vyrus, pačios uzurpuodamos praktiškai visas, anksčiau vyrų tvirtai laikytas kertes ir nuolat besiskundžiančios, kad ant savo “trapių” pečių turi vežti pusė pasaulio...
Kuo toliau, tuo labiau nedavė ramybės klausimas - kodėl taip yra ir kokia išties turėtų būti moteris?
Praregėjimas trenkė kaip žaibas. O jam iš paskos sekė kitas klausimas: upss... o kas gi aš esu?
Tuomet ir prasidėjo mano didieji “mokslai”, savosios moteriškos tapatybės paieškos, kurios atvedė prie naujų žinių, mokytojų, suvokimų, atradimų, praradimų bei vidinių pokyčių, kurie keitė ne tik mano išorę, bet ir santykius.
Šiame tinklaraštyje aš noriu pasidalinti savo atradimais ir sukurti erdvę moterų pašnekesiams prie virtualaus arbatos puodelio.
Juk mes, moterys, esame tokios visokios:)Kiek daug visko vienu metu mums rūpi. Ir geriausia vieta tais rūpesčiais dalintis - moteriška draugija. Nes moterų kalba tokia ypatinga ir savotiška, argi ne taip?:)
Todėl kviečiu Tave užsukti į “Moterų namus”. Kviečiu į juos atsivesti savo draugę, draugės draugę, draugės draugės draugę ir visom kartu praleisti tegul ir virtualioje, bet smagioje draugijoje:)
Iki susitikimo "Moterų namuose"!
Rolanda
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą