 |
| www.efoto.lt |
Mielos moterys, mano draugės, sesės, gyvenimo bendražygės, pakeleivės, praeivės.
Kroso takeliuose, pirties garuose, kavos puodelio aromate, vyno taurėje išnyrančios nimfos.
Paguodžiančios, prašančios paguodos, įkvepiančios, išklausančios, apkabinančios, pabarančios, padedančios.
Niekada nematytos, bet girdėtos, skaitytos, keliančios žavesį, nuostabą, verčiančios išsitiesti, meilios, liūdnos, geidžiamos...
Na,tokios visokios, nenusakomos žodžiais.Nesvarbu, kuriame pasaulio krašte jūs būtumėte, ką beveiktumėte, su kuo begyventumėte, yra laikas, kai mes viena kitai reikalingos.
Ir vien žinojimas, kad Jūs gyvenate mano širdy, daug ką pakeičia.
Mielos moterys, mano draugės ir sesės. Juk nereikia dienos, kuri mums primintų, kad esam ir paaiškintų, kas esam?!:)
Jūs tikrai žinote, kad būti moterimi - tai toks nuostabus nuotykis, nepaaiškinamas, neturintis tikslo.
Tai tokia protu nesuvokiama būsena, nuolatinis savęs pametimas ir džiugus atradimas, kunkuliuojantis ir niekada neišverdantis pavasaris, neišsenkanti meilės upė, vis ieškanti naujos vagos, kuriai galėtų vėl ir vėl atsiduoti...
Su diena, kai išsineriam iš pilkumos ir pavirstame žydinčių tulpių glėbiu!
Su pavasariu, kuris tegul niekada nesibaigia mūsų širdyse!
© ROLANDA LUKOŠEVIČIENĖ. MOTERŲ NAMAI.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą